Sugriovus piliakalniu
aidinčius vėjus,
nupiešus svajones
ir daužiusi smėlį,
lyg vakar
dar kėlusis,
o šiandien pridvėsus
pabėgau nuo gėrio
ir nėriau
į tris žemupio pėdas.
Lyg dieną
metaforas svaidžius
ir naktį
angelus baidžius
dėjausi mūza
pasmerkto autoriaus
plunksnos.
Liūliuojant paklydusiems
meldams ir
tylančioms dvasioms
į Dievą
šaukiausi
suplėšyto gervių
laukimo.