3

Cheminė indulgencija - šventųjų lapais....

Ir mes atradom aukso pradalgę - jos plaukuose, nudažytuose
brėkštančio dangaus sutemų. Karo spalvos. Ir
žvaigždžių dulkės, kuriomis tikėjom -
sužiro balsas metalinėmis šukėmis. Mano sese....
... ir mano tėvo bitės sudegė...
Aukojau tave... ir neturėjau kitų dievų tik Tave vieną -
pusnynuose prarastą katiną - po akių blyksnio
nukrito jungtuvių žiedas.........................................................

Prabilo šarmiškas vanduo Narcizo pavidalu:

o mano pelėda - paukščių deive -
klaidomis sunykstančio vandens lapijoje
Priešmirtinis troškulys - šventas. Dionisas.
Bijojau monologų. Mėgau Donelaitį labiau negu Šekspyrą:

" kelias, kad jį mėgina trenkt šokinėdami ratai,
nei koks būbnas įtemptas dėl pašalo trinka,
Taip kad garsas jo toli galvoj atsiliepia"

Žalias tavo šilkas. Šekspyriškos meilės šablonas: mirties armagedonas - meilės lapijoje..... O mano kauline Dievo dūdele - Adomo šonkaulių meistro.
Šilkverpių kraujas tava indulgencija...

Mes turėjome panašumų, tarp Judo Iskarioto ir Simono.
Tavo palankumas - sąlyginis po erškėtrožio ekstrakto krūtim,
mano moterie Morta! Po meilės ir mirties sueitim....
iš po griūvėsių.... Taip tėvas sakė:
Sueitis. Ir mano teatras daržinėj - šventa aktoriaus kaukė
pelenų punkto režime. O mėšlini laukai - donelaitiška elegancija. Tai Tragedija - aktoriaus kauke.


Šokėjo poza.
Nemoku žemaitiškos tarmės giesmių. Pulkum ant kelų!