Liūdniems žmonėms karščiuoti neverta
Bekarščiuojant atsiranda labai daug norinčių atnešti apelsinų
Tiesiog bruka tiesiai į lovą
Ir vaiposi ir labai daug plepa ir visaip kitaip uja vargšelį
Aš sakau jam [liūdesiui] kibk į lovos kraštą
O jis sako man medum nenuviliosi
Džiaugiuosi kad mum gera kartu
Ir jo nebelieka
Pasidaro dar liūdniau
Bet karščiuojantiems žmonėms liūdėti neverta
Bekarščiuojant atsiranda labai daug norinčių atnešti apelsinų
Tiesiog bruka tiesiai į lovą
Ir šypsosi ir labai daug šneka ir visaip kitaip uja tą niekdarį
Aš sakau jam [liūdesiui] bėk lauk
O jis sako gerai tik į batus įsispirsiu
Deja, suprantu kad mum pakeliui
Ir jis pasilieka
Kadangi mes gerai sutariam
Liūdėti darosi visai pakenčiama
Todėl liūdniems žmonėms karščiuoti neverta
Bekarščiuojant atsiranda labai daug norinčių atnešti apelsinų...