Laumės

Išpynę juostas grakščiais pirštais,
iškedena ir patiesia mėnesienoj
klaidindamos ieškančius kelio.
Surinkę vakaro garsus užrakina
susiglaudusiose tulpių taurelėse
ir išpila vėsą iš sidabrinio ąsočio,
žuvims užmiegant nuskendusios
žvaigždžių šviesos pataluose.
Šukuoja plaukus išsidraikiusius
tarp medžių, lyg voratinklius, ir
tyliai užliūliuoja pasiklydusius.

2004 m. gegužė 1 d. 15: 29