Šuniškas...

Tas pats kaip vakar,
tos persprogusios akys
šunies,
į žmogų panašaus
mintim
ir dvokiančiu artėjančia mirtim...

Kaip vakar taip ir
šiandien,
išalkęs, mirštantis bastūnas
ieško laimės
prašau, tik ne po suolu.

Visai kitoks neg vakar
ir panašus į rytdieną,
kasdieną prašo
ir vis negauna nė
porcijos lemties ir
tyro noro
nelemta mat...

O kitąsyk toks nuoširdus,
bet niekas netiki,
net broliai
kurie jau nuo gimimo atskirti.

Ei, tu bastūne,
glauskis,
po dvesiančios motinos
širdimi...