Op op op

Op op op... šokinėjo per balas raudonskruostė mergaitė, apsivilkusi skruostų raudonumo linine suknyte. Su kiekvienu šoktelėjimu juokingai suvirpėdavo dvi styrančios kasytės, surištos raudonais kaspinėliais, išmargintais braškių motyvais. Tekšt tekšt tekšt... šokant per kiekvieną didesnę balą, mergaitė pasiekdavo tik jos vidurį ir kartu su garsiu TEKŠT aptaškydavo baltas basutes ir rožines gėlėtas kojinaites. Pliumpt... ir į didelę balą įkrito smėlio bandelė - gavosi sriuba. Į tą pačią balą nukeliavo sutrinti pienių žiedai ir pusė nesuvalgytos bandelės, dėl kurios tuoj pradėjo peštis dvi didelės varnos. Mažytė pabandė vieną pagauti, bet parvirto. Papūstos lūpytės suvirpėjo, bet mergaitė susitvardė ir iš balos pradėjo kabinti smėlį – gavosi košė. Plekšt plekšt plekšt... pradėjo tekšnoti beformį blyną, prikaišė geltonų žiedų ir pabarstė sausu baltu smėliuku.
- Blynas, - sukrykštė mažylė. - Blynas, blynas, blynas. Košė, košė košė košė...
Kartojo mergaitė, pildama savo "blyną" atgal į balą - ir vėl košė.
-Gal i tu noli? - paklausė žaliam jazminų krūme tupinčio strazdo, tiesdama paukščiui saują "košės". - Man negaila, tuliu daug...
Bet strazdas mergaitės idėja aiškiai nesusižavėjo ir, išskleidęs savo blizgančius sparnus, nutūpė ant šaligatvio.
- Tada duosiu bandelę. Noli?
Mergaitė iš balos išsitraukė bandelės liekanas ir nusivijo strazdą.
- Matai kaip skanu, - mažylė atsikando savo strazdui siūlomų vaišių ir pabandė nuryti nedidelį baloj permirkusį kąsnį.
Atrodo suveikė. Strazdas nebeskrido, tik lėtai traukės nuo mergaitės. Lėtai vis toliau ir toliau. Staiga pakilo ir nuplasnojo.
- Negelas negelas...
Mažytė sakinio taip ir nebeužbaigė, tik apkabino galvytę šlapiom smėlėtom rankutėm, o išplėstose tamsiose akytėse atsispindėjo artėjantis sunkvežimis.