Astronominė Saulė ištiesus rankas
panėrė po žemės pavėsiu
pilnas namas tylos
tik musė tipena per krėslą
kojytėm mažom kaip žiedadulkė
tik laikrodis meta sekundes atgal
kur taip neseniai buvo vakaras
tik vaikas per sapną nusimeta antklodę
absoliučiai tylu net girdėti
kaip kyla virš ežero garas
lyg patranka suloja šaldytuvo relė
ir pajudina mintį sustojusią
laikas kristi į gulinčią lovą
nusiplovus dantis ir kojas
lai žvaigždžių debesų sriuba
virš namų ir sapnų tyvuliuoja
pagal dėsnius traukos ir optikos
atsikelsiu anksti
kol miegos dar vaikai ir musės
vien tik Saulė jau šildys sienas
į keptuvę kiaušinį įmušiu
ir kaip riekę pradėsiu dieną