ar tu galėtum patikėti
mes paprasčiausi ananasai du
pakibę ant vienos šakos
o gal tik perverti strėle
(dėl rimo tiktų ir iešmu)
atėjus Mūza nusijuokia
jaučiu, kaip grįžta įkvėpimas
jau taip, kad net iškvėpt sunku,
jaučiu - aštrėja protas ir jausmai
uoslė ir telepatiška klausa
girdžiu virš būtingės malūnsparnį
kai miegu aiškiai vėl jaučiu
įauga pagalvėn barzdos plaukai
pabusdamas išplėšiu su pūkais
dvi aštuntinės natos – juk tai tu
tai du juodi smaili kulniukai
kaip keista – klaidžioja kalnais
kur tiktų tiktai virvės, ledkirtis
ir alpinistinis plaktukas
sakyk, ar patikėtum tu
pabudusi be žadintuvo
ir apkabinimą pajutusi
kad aš šalia tavęs guliu?
1436 p.m.e.