Prieš daugelį tūkstančių metų
Žarstei kvailas kalbas -
Sakei, kad po tūkstančio metų
Vis dar lauksi manęs
Praėjo tūkstantis metų
Ir aš vėl gimiau
Su naujom mintim
Gimiau visai kitoks
Iš praeities tavo žodžiai
Skamba angelo daina
Iš praeities tavo valią
Aš jaučiu savyje
Iš praeities tavo meilę
Galbūt perduosiu kitam
Galbūt po tūkstančio metų
Galbūt perduosiu ją tau
Jeigu mylėsiu
Ir tu mylėsi
Save
Bet po tūkstančio metų
Aš gimiau ir užaugau
Vis girdžiu tavo balsą -
Angelo baltus žodžius
Beldžiu į kiekvieną langą
Atveriu visus vartus
Naktį prieš skurdų miegą
Aš šaukiu – kur tu
O dabar aš jau senas
Savo vaikų vaikus
Kaip ir jų senelę
Dievinu – jau toks esu
Taip tavęs ir nesutikęs
Palydžiu savo sengalvėlę
Ji prieš ilgą kelionę
Ilgai žiūrėjo į akis
Bandė mane paguosti
Bet neleido eit kartu
Tik amžiną suteikė viltį –
Kad lauks po tūkstančio metų
Jeigu mylėsiu
Ir tu mylėsi
Labiau už viską
Save


Pelas









