Tarytum pasaulis tebūtų
kriauklė.
nelyg girdėtum tik
jos neaiškų ošimą...
net kai trūksta laiko
net kai
nebeturinti ko prarasti
begalybė išsilieja
iš krantų - - -
Tu lėtai sustoji
apsidairai
ir nusišypsai
(turbūt ne man...)
Češyro katinas ir
dar nesuskaičiuotos kriauklės...
... Dievas atsiunčia tik pirmą eilutę ---
toliau gyventi turime patys...