...kai priskrisdavo saujos boružių

pasiilgau naktų, kai priskrisdavo saujos boružių
krito paukščiai į plaukus nuo stogų ir suduždavo ar
neieškodavo jūra šilkinių Jūratės drabužių,
kai tik tuščias tvarus apsisukim ir eikim atgal

gal lietaus bus pribertos margos, žavios, gėlėtos kepurės,
o prieš skrydį laiškų vakarietiškas juokas ir slengas
medžiams pavydžiu - jie išeina nors nieko taip ir neturi
gal tik laumžirgio plunksnos iš tikro gyvenimas lengvas

nepakentęs gėdos pasikorė ruduo rodos žaizdos jau peršti
manekenus vitrinų vėl ant aukšto pavargusius užkelia
prasidėjo žiema, bet jaučiu plius trisdešimt celzijaus karštį
nuvingiavo tolyn gal tik dūmas, o gal tiktai vieškelis