Nepažįstu savęs

Aš nepažįstu savo kaukės veido,
Matyt, seniai be ašarų juokiaus
Kam veltui vakarus aš leidau?
Kodėl retai lakštingala suokiau?

Aš nepažįstu savo balso aido.
Matyt, ne tuos kalnuos giedojau!
Kodėl ištaisęs vieną klaidą,
Kitas klaidas pamyniau kojom?

Jau ir šešėlio savo nepažįstu -
Turbūt, sustojau ne po savo saule.
Kodėl virstu trapia žmogysta,
Ir gyvenu su svetima apgaule?

Nenoriu aš save geriau pažinti -
Žinau, kad veidrodžiai meluoja.
Todėl pasakęs vieną šviesią mintį
Kitas tamsias iš pažinimo šluoju.