banaliai. (kaip obelys ir vyšnios)

Už sienos žydi obelys ir vyšnios
Ten, kur tartum visiškai kitokia aplinka.
Kur konkrečiai?
Neklausk,
Žinau - žemėlapiai (beveik) neklysta
(Tiktai plyšta)
Tačiau telieka tatai
Neįvardinta vieta.

Ten, kur ant dryžuoto kelio
rūkas leidos
Ir nuvingiavo tolumoje
geltona tramvajaus uodega.
Kur prie Kolumna Zygmunta
girdėjau šnabždant:
"Be tavęs numirt nedrįsčiau.. "
Kur po lietaus
ant balto rūbo
braškės dygsta
(Ir nuo dangaus žydrumo plaučiai plyšta)
Tik vasaros nesijaučia.
Dar ne.

Bet aš tikiu - atgis,
Atgis ir šičia obelys ir vyšnios,
Užgis žaizdotos pėdos
(Juk užgyja visada)
Naujom iliuzijom paremsiu nulenktąją galvą
ir ištarus garsiai uždraustąjį žodį
vėl išeisiu
basomis
per savą žemę bristi,
Nes vieno tėvo dukterys nebijo kristi
(Tik nemoka skristi)
Ir (visiškai kaip žuvys tavo pasakose)
Nesikeičia.
Niekada.