Surinksiu visas tavo ašaras
Ir pastatysiu pilį ant ežero vandens
Peršviečiami mūrai tekės srove
Gilyn į stiklo pamatus;
Ant ežero tylos, ramybės, liūdesio
Sukursiu sodą
Ir kadagio šakelės maišysis su lelijos lapais
Vartus į pilį pastatysiu
Iš nykstančių prisiminimų:
Apie kopose užpustomas pėdas,
Apie pienės žiedą, paslėptą kieme,
Po spalvą saugančiu stiklu...
Tik dar nesuradau nei šmėklų, nei vaiduoklių
Nespėjau...
Ištirpo pilys, sodai, ežerai-
Vėjas išdžiovino ašarą ant delno...