Langas

:) Dar vaikystėje norėjau, kad mano kambario langas stiebtųsi nuo grindų iki pat lubų! Kadaise pažįstama moteris (tikinusi, jog yra siuvėja, tačiau iš tiesų buvusi bedarbe, sugriuvusių svajonių bei šeimos lopytoja) man atidavė pintinę, pilną auksinio šilko medžiagos. Tą pačią akimirką žinojau, jog tai- būsimos užuolaidos mano svajonių langui.

Visada mėgau stebėti gyvenimą už lango, tačiau nenorėjau jame dalyvauti. Laikui bėgant pastebėjau, jog kuo didesnė lango įstrižainė, tuo labiau norėjosi trauktis nuo jo į kampą ir į viską žiūrėti iš prietemos. Tačiau taip man netgi patiko.

Tą dieną su nekantrumu laukiau tavęs. Trypčiojau. Glamžiau tau skirtos miniatiūrinės rožytės lapus. Atsargiai liečiau švelniai krentančių auksinių užuolaidų kampučius, vos dengiančius naująjį, iki lubų pasitempusį langą. Norėjau pasigirti. Ir pasidžiaugti.

Tu turėjai parvykti paskutiniu traukiniu. Beviltiškai šypsojausi, tikėdama, jog šis vėlavimas- tik klaida grafikuose. Tačiau vietoj tavęs sulaukiau tavo skambučio. Kalbėjai tarsi atsakiklis: nepertraukiamai, nepaliaujamai, nepakenčiamai. Pasakei, kad prapjovei venas. Prapjovei venas mums abiem ir kad tai - pabaiga. Tuo viskas baigiasi.

Tu buvai teisi, tuo viskas ir baigėsi. Viltys, geidulys, idealai; viskas ištekėjo mūsų nuplėštomis venomis į tą sūkurį, ūžiantį už praviro svajonių lango. Patikėk, aš maniau, jog mes buvome susirišę for eternity.

Ir štai šiandien stoviu, prigludusi prie lango, apsigaubusi nublukusio aukso užuolaidomis, rankose laikydama tavo lūpdažį: kažką, ko man palikti tau buvo negaila.

Rašau juo visame savo svajonių lange ir man tai netgi ima patikti;




aš nesakiau
tačiau nemėgau
pavasario lietaus tavuos plaukuos
ir viską, ką tu man statei iš cukraus
aš ištirpindavau delnuos

aš nesakiau
bet nemylėjau
žvaigždės vakarės tavo akyse
ir viską, ką sudėjai man į delnus
aš išslapsčiau pelenuose

aš nesakiau
bet nepatiko
uogienė braškių tavo lūpose
...
ir taip, kaip glaudėsi mūs kūnai
pajūrio kopų vagose

aš nesakiau
tačiau žinojau
kad saitai mūsų netvirti
kad saitai mūsų netvirti
kad saitai
mūsų
ne-
tvirti

Ir kad seniai į juos kėsintis tu gali