gedulo rūbais

Dvi  moterys
balto
gedulo rūbais
per  gatvę
eina.
Pilkėja
ilgi jų
skvernai
žemės dulkėmis.
Pirmoji
parklumpa ant
trečios iš
kairės
šaligatvio
plytelės.
Antroji stabteli
ant
penktos ir
trupučio šeštos.
Apverkia -
mirusius,
liūdinčius.
Nei pienės
{pražydusios}
neišgelbės,
nei
tulpės raudonis
padės
užsimiršti.
Rauda
Kristaus atodūsiais
aukštyn
aukštyn
Tobulybę,
krauju neteptą
griauna.
Be vėjo
Sau
išsineša.
O ryt
bus
lyg niekur
nieko -
pap/pra/rasta.