Tristiebis

Aušta, vakarais
Rymantys egzotiniai paukščiai
Trypia imbierinius vaikus
Ūžia traukiniai išsmėlintom sielom
Ramu, tik dvi
Užmigusios akys skirstosi, mindžioja mintis
Ir taip lengva dangaus galerijoj

- kitaip -

Skrendantys
Tykiai išgraibsto akimirkas, kuriose
Yra arbatos skoniai, virkdantys
Xybec keliaujančias dienas:
Uraganais nešauksi juk
Ideologinių, žingsniais tapomų sutemų

N
U
Odijančių besparnių paukščių erdves...

Dabar nurimk, sugaudyk bėgančią temą
Ooo, tik nereikia -
Vaikai net supranta
Inkšdami pasakoja
Laimingą tristiebio laikmečio
Irklais pasiremiančią mintį
Ošia mano lūpos, banguoja. Melsvai

- taškas -