Kala ironijos vinį
vieną po kito
į popieriaus karstą.
Užkemša pašto vagoną -
skubriai į laiką paleidžia pro juostas,
bangas
ritasi, plaukia, keliauja.
Spėriai bėgioja akutės -
gaudo, suvalgo paukščius
nuo raidžių,
tirštai užrašytus.
Belieka kabutės,
o tarp jų -
aš
sulestas ir nuraškytas.