Liftas

I scena

                                      Veikėjai-
                            keturi skubantys žmonės:
  Jurgita (gimnazistė, mėgstanti klausytis pop muzikos, einanti koja kojon su mada ir praktikuojanti sveiką gyvenimo būdą)
  Ženia (dirba pas vieną garsų verslininką, vienoje garsioje firmoje-valytoju. Laisvalaikiu kuria eiles, svajoja apie kolegę Danutę ir klauso mamos. Labai melancholiška asmenybė)
  Aldona (vokiečių kalbos mokytoja, neseniai atšventusi garbingą šešiasdešimtmetį. Nekenčia naujovių, išsišokėlių ir viso "griekiškojo" jaunimo. Senmergė)
  Vadimas (praktikuoja gotinę kultūrą, nešioja ilgus, juodus plaukus ir net vasarą dėvi ilgą apsiaustą. Filosofas, besiruošiantis mirčiai)
                             
                                    Veiksmas

  Išsižiojęs liftas laukia savo pirmųjų aukų. Į liftą įlipa keturi naivūs žmonė (Jurgita, Ženia, Aldona ir Vadimas). Durys užsidaro.
  Vadimas (paspaudžia purviną pirmojo aukšto mygtuką.)
  Ženia (nervingai žvilgčioja į mamos dovanotą plastmasinį laikrodį)
  Jurgita (nepatenkinta graužia ilgus nagus)
  Aldona (mintyse kraupsta nuo Vadimo išvaizdos)

                    Netikėtai liftas užgęsta. Išsijungia šviesa.
  Jurgita (piktai): Kas čia per velniava!?
  Ženia (bailiai) Aš nemėgstu tamsos...
  Vadimas (filosofiškai): Tamsa - gyvenimo harmonija.
  Aldona (pasitraukia nuo Vadimo): Ir kokie laikai atėjo... Kokių tik išsigimėlių nebūna (tamsoje nusipurto).
  Vadimas (liūdnai): Žmogaus vidus - tai ne išorė.
  Jurgita (drąsiai): O aš manau, kad išvaizda ir įvaizdis svarbiausia... kaip pavyzdžiui pas Naomi...
  (Jurgitos monologą nutraukia Ženia, pradeda daužyti lifto mygtukus)
  Ženia (garsiai): Aš pavėluosiu į darbą!
  Aldona (piktai): O aš į pamokas...
  Jurgita (krenkšteli): Ne jūs viena (atsiremia į apspjaudytą sieną) fuuu.. (atsitraukia)
  Aldona (ryžtingai): Reikia kažką daryti!
  Vadimas (niūriai): Nieko nepadarysi... teks laukti...
  Ženia (verksmingai): Ar ilgai? Man prasideda klaustrofobijos užuomazgos...
  Aldona (piktai): Klaustrofobija - šudotrobija. Niekai! Mes tuoj iš čia išeisim. Mokykloje buvau puiki matematikė, turiu puikų loginį mąstymą, tuoj ką nors sugalvosiu...
  Jurgita (svajingai): Mus turėtų išgelbėti. Tokie puikūs gelbėtojai, kaip iš gelbėtojų šou...
  Aldona (suploja delnais): O dabar visi sutartinai šaukim "gelbėkite". Supratot?
  Visi: Gelbėkite!
  Aldona: Labai gerai, dar kartelį!
  Visi: Gelbėkite!
  Vadimas (nusivylusiai): Manau niekas mūsų negirdi...
  Aldona (piktai): Tylėt, pienburni!
  Ženia (uždusęs): Man trūksta oro! Man trūksta oro!
  Jurgita (prunkšteli): Čia gi yra ventiliacinės angos.
  Ženia (pravirksta): Man astma...
                              Scena užsidengia.