dusliomis bangomis
garlaivio sirenos
atšliaužia
iki mano
strėnų:
ten
aname krante
laimingesni vaikai
auga
žvynuotos
jų burnos
dar prieš lietų
balų vandeniu
spjaudosi
miklūs pirštai
žirnius
pro nosies landą
stumia
gilyn
ankštys jų
delčios link
nuskridusios
kardelių potvyniais
grįžta atgal
primena:
ru
duo
ten
aname krante
(kitapus gyvenimo)
jis niekada nesibaigia
(2004-04-02)