Pamišusių vaikų sapnai
Gyvena savo trūkinėjantį pasaulį
Ant klinikos bespalvio tinko.
Pamišusių žvilgsniai "niekur" kryptimi
Išraizgę visą tylinčią palatą
Įveikę orlaidės tinklus ir grotas
Prasiveržia laukan ir pasiklysta.
Vaikų širdys
Alsuoja krentančio lietaus ritmu
Kažkur koridoriaus gale.
Ir tūkstančiai sielų
Gyvenančių kiekviename iš jų
Kiekvieną naktį klykia įvairiais balsais
Raides, melodijas ir pasakas...
Maža mergytė pievoj gano skruzdėles
piršteliais liečia samanas, dainuoja...
Ramu čia.
... tarp šito pastato grotuotų sienų...


ta prasme aš








