[moteriškas]

tu fotogeniška
tu ne šventa
madona iš auksinių rėmų
ir prisimerki kai sublyksi
likimo prakeikimo
linijos šviesotamsoj
peizažo

užaugom abi
tik žaidimai liko
tais pačiais degtukais
tu tokia meniška
ir įsibridusi į kritulius
žinai, kad žiūriu
ir atsiveri
o atvira tu dar gražesnė
skaudžiai graži
virpi, alsuoji
ir blizgi kaip stikliukas
iš vitražo

ir kai nemato
aš vis įsiveliu į tavo plaukus
ir tu kaip visad, žinai
kvepi, mažute, obuoliais
ir dobiliukais...