kažkaip pabaiga per staigiai, per siaurai nukirsta. Dievas, veidrodis ir nuotraukos tokie gan nuvalkioti motyvai, bet nagai ir panagės šiek tiek taiso reikalą. vis dėlto eilėraštis atrodo lyg eilučių plakinys, trūksta vientisumo, ritmingumo, autentiškumo. todėl ir du.