* * *

Vienatve mano, netylėk
Prabilki į mane, meldžiu.
Aš nekenčiu tavęs už tai,
Kad būni su manim kartu,
Kai reikia man draugystės šilumos,
Ir retkarčiais pabūti su kuo nors.
O tu vis sėdi nebyli,
Žiūri nematančiom akim
Į niekur... o gal ir į žvaigždes.
Jos vienišos, visai kaip aš.