palinkę ir užstrigę

Palinkę ir užstrigę
pianino dantys melodiją tą pačią
ir tą pačią skleidžia,
o aš, tarp modernizmo sienų,
kvatoju tyliai,
lyg beprotis - vienas iš savęs -
iš savo kreivo piršto,
iš savo, tik iš savo vieno -
jis visas man priklauso.

Palinkę ir užstrigę
pianino dantys
spiegti ima ne savu balsu,
o aš, tarp modernizmo sienų,
vis tiek šaipausi iš savęs,
iš savo kreivo piršto,
iš savo, tik iš savo vieno,
lyg beprotis...