kabaršteli rytas per
veidą
vandeniu plaunu
kriauklėje
dantų pastos
baltos putos
kavą papuošia
šaukštelis
toks karštas
kad neprisiliesiu
liežuviu
tauškia radija
visą rytą
laukiu
troleibuso stotelėje
ištraukiu cigaretę,
žiebtuvėlį,
užsidegu
Viskas vaje kaip plaukia, greit praeinantis rytas, toks kasdieniškas, todėl poetiškas (gal mano šiuose žodžiuose logikos mažokas: kasdieniškas, todėl poetinis, tačiau ir tiap gali būti)... tas susideginimas: mesk jį lauk, sakai, nebus pabaigos... tada reiktų sugalvoti... kažkaip neįsipaišo tas susideginimas... kažkaip per globalu tikiam elementariam, bohemiškam rytui... sakai, gali ir elementarų rytą kažkas nutikti... sakau, kad gali... juk ir karas prasideda viną gražią dieną ir laimės išeinam ieškoti ne šiaip, o vieną gražią dieną (kartais ir ryta)... tai va... susideginti galima, bet čia jau skamba kaip labai jaunatviškas labai iššūkis, toks paaugliškas išsišokimas... nors pagal bendrą foną tas išsišokimas toks labai neišsišokantis, tiesiog elementasrus, paprastas ir aiškus, bet jo nereikia... man atrodo, kad nereikia... :)