be ironijos

ir vieną rytą kažkas nebeištvėrė. iš visų jėgų trenkė elektroninį žadintuvą į sieną. pabiro jo elektroniniai sąnariai ir sienos aptiško mėlynu krauju, kuris dvokė siera. kažkas nuplėšė nuo lango užuolaidas, patiesė ant ledinės (kada įjungs tą prakeiktą šildymą?) žemės ir atsistojo ant jų, kad negeltų basų pėdų. už purvino lango juokėsi apsvaigęs dangus. nuo kada jis vartoja narkotikus? praeiviui vėjas sulaužė skėtį. kažkas labai žvengė. kvatojosi širdingiau nei išgirdęs anekdotą apie kvailą blondinę (jo paskutinė mergina buvo blondinė). kažkas tądien neišėjo į darbą. liko namuose ir bandė ant šviestuvo pakarti ateitį. nesisekė. galiausiai kažkas apsivėmė nuo gyvenimo. per skausmingus traukulius pašalino iš savęs praeitį, viltį ir sapną, kurį pamiršo susapnuoti. kažkas nuėjo pas draugą. spjovė jam į veidą savo pasitikėjimą ir draugystę. draugas nesupyko. žvelgė geromis drėgnomis karvės akimis, pasiryžęs viską atleisti. idiotas. kažkas dar kartą spjovė. kažkas nuėjo, neatsisuko. apsišlapinusios bjauriu lietumi miesto gatvės vedė už rankos į nepažįstamus rajonus. muzika. kažkas pažino Who Da Funk "Shiny Disco Balls". nebesivaldė. šoko apsikabinęs nakties nuodėmes. juokėsi tiesiai mėnuliui į akis, grasino užgesinti jo šlykščios fizionomijos šviesą. kažkam patiko tamsa. kažkas nebeištvėrė.