Iš dangaus nukrito nuorūka ir pradegino man plaukus.
Tu paklausyk, kaip ji kvėpuoja, jei tik negali užmigti.
Taip jautriai, kad net vienas kito paklauso smuikai.
Šiandien aš nepastebėjau savęs, tad nepasisveikinus
atsitrenkiau į veidrodį. Truputį sudužau.
Patamsyje mes pervažiavome ežiuką.
Mano pirštai taip lėtai susileido į kaklą, kad, atrodo, odoje šilti ištirpo.
Būna, kad net dilgina nesavą liesti.
Pamerk rankas į mano plaukus jei tik šalta.
Ar galiu ateiti pas tave ir paverkt truputį?
Tik nepalik manęs su manim.
Man jau iš ilgesio plaukai slenka.
Nieko nesuprantu: juk pažadėjo būt laimingas su manim.
Balandžiai baugštūs rytais. Iki vakaro įsidrąsina.
Kaip galėjau aš jam kalbėti, jei jo akyse tupėjo paukštis ir
vogė mano dėmesį?
Ar meni, kaip mes maži kitai žiemai slėpdavom sniegą?
Ištinus aš visa. Viduj ypač.