Eterinės žuvys
helio žvynais
apkvaitusios
liejasi iš fontano,
kaip mano skaidrus
nuobodis –
Ichtiandras
iš paskos ropščiasi,
žiopčioja, lyg astmatikas
liesas jaunuolis,
pamėlusiom lūpom.
Odesos saulėj
žiaunos kosmosu žiba
purslais žegnojuosi
žado netekus.
Vaiskios dienos
kriauklėse ošia,
bežadės dienos
žuvų akyse teliūskuoja.
Pas brolius atplaukęs
į dalgį glaudes susiplėšo –
nerangus Ichtiandras…


Svetlana Ryžikova






