Kur dėjau meilę
iš motinos ir tėvo
ir tą, kurią man davėt
draugai ir nepažįstami
kur dėjau meilę
be kurios šįvakar
aš negaliu ramiai užmigt
neužkasiau į žemę
ir turguj jos nepardaviau
blogiausia – kad nedovanojau niekam
matyt, jos neėmiau
auksinės smiltys pro pirštus išslydo
dabar esu arbūzo kiautas
mėginantis riedėt į kalną
o mama, kol gyva
dar duodi savo meilę
ir tėti duodi tu
aš neėmiau ir neturiu ko atiduoti
aš neėmiau
aš robotas aš meilės neėmiau,
bet atiduoti mėginu
vadindamas būties skausmu
aš būtybė
rytais į darbą išeinu