tylios kaip lapai krinta dienos
apsidaužo
į užmaršties šaligatvį
trūnijančiose jų gyslose lėtėja laikas
ir vis rečiau benori prisiminti
ką gero nuveikei.
-------
į tuštumą subėga valandos
ir pasiklysta
kur ir dėl ko šitiek skubėta?
-------
sekundės kapsinčios
už praeities storiausių sienų
susigeria į kilimą raudoną
kaip saulėlydis
(gyvenimo).