sena būtis

Senoje suknelėje apsigyveno sena skylė...
Senoje moters odoje žaidžia pirmagimės raukšlės...
Sunku žiūrėti į girtas žvaigždes ir uždegti jų kūnus, kai esi visiškai vienas lašas dulkių, likęs ąsotyje...
Akyse gimsta miražas, jis vienintelis nesikeičia per metų metus ir laukia kada bus išleistas...
Sename šaukšte likęs antspaudas lūpų raudonio, kuris kaskart vis ryškėja...
Seniai dingęs garsas aido liko kurčioje maldoje...
Nusinešė alkis sočią dabartį, paskandintą praeities šukėmis.