Klipsas muzikinis

VAIKINAS pašoka iš lovos, pažadintas krebždesio koridoriuje. Uždega šviesą ir prieina prie durų. Pro akutę duryse mato, kaip VAGIS replėmis perkanda spyną ir nuvaro dviratį. VAIKINAS stebi ir nieko nedaro. Nuo durų akutės žemyn nutįsta ašaros. Jis nueina prie lango ir pro jį mato tolyn dviračiu nuvažiuojantį VAGĮ. Paima gitarą ir krenta į lovą. Šalia lovos ant kušetės guli pistoletas. Liesdamas stygas, drėgnomis akimis žiūri į lubas...

Pilies g. vyksta  eitynės ar karnavalas. Zuikiu apsirengęs VAIKINAS nueina į nuošalią gatvelę.
Zuikis myža ant sienos. Tyliai privažiuoja mašina, kurioje sėdi KETURI SKINAI policininkų uniformomis. VIENAS išlipa ir juokdamasis įspiria myžančiam zuikiui. Šis nusiima zuikio kepurę, - pasirodo VAIKINO aukso spalvos  veidas. Iš mašinos iššoka KITI TRYS ir visi pradeda mušti jį beisbolo lazdomis. Juokiasi. VIENAS išsitraukia bombą “limonkę”, dantimis trukteli žiedą ir įgrūda ją auksiniam VAIKINUI į ranką. Stiprus smūgis beisbolo lazda klūpančiam VAIKINUI per galvą. Balta spalva.

VAIKINAS guli kraujo klane. Atsisėda ir apsidairo. Rankoje laiko bombą. Šiaip taip atsistoja. Bando ją išmesti, nepavyksta - nagai iki kraujo suspaudę metalą. Kraujas, skausmas, išgąstis, panika, - toks visiškai sugniuždytas VAIKINAS užsideda numestą zuikio kepurę ir išeina į judrią gatvę.
VAIKINAS zuikio kostiumu ir nuplyšusia ausimi nusiiria prieš besilinksminančių žmonių minią. Toks liūdnas ir sykiu keliantis šiurpą. “Limonkę” jis laiko rankoje, ranką – kišenėje, o ta uraganinė energija, suspausta mažame metalo gabale pamažu ima šildyti jo kraują.
Jis paspartina žingsnį ir atsitiesia. Netgi pajunta pranašumą prieš kitus, neturinčius bombos kišenėje.
Prie savo namų jis įspiria katinui ir įeina į laiptinę.

Namie VAIKINAS nusimeta juokingus zuikio drabužius ir, nepaleisdamas bombos, eina į vonią.  Viena ranka atsuka čiaupą. Nusiplauna kraują ir auksą. Susirietęs tupi vonioje po vandens srove, apžiūrinėdamas “limonkę”. Pabando atgniaužti pirštus - nepavyksta.
VAIKINAS atsuktuvu dar bando iškrapštyti bombą - niekaip. Geria ir valgo kaire ranka. Ima rašiklį ir ant šaldytuvo užrašo kreivomis raidėmis: “Kaip aš gyvenau su bomba”.
Vakare lipnia juosta užsiklijuoja ranką su „limonke“ ir eina miegoti.
Sapnuoja, kad parodo bombą draugams, - tie susižavėję. Apie jį ir bombą sužino visi... TV, spauda, merginos… net PREZIDENTAS pakviečia jį į savo limuziną ir lyžteli tą grublėtą metalą VAIKINO rankoje. Sapnuoja, kad  atsiduria oro uoste ir eina pro metalo detektorių...  Pasigirsta šaiži sirena...

VAIKINAS nubunda nuo automobilio sirenos apačioje. Žiūri į savo dešinę ranką - jokios bombos. Pajudina pirštus. Sirena kaukia. Griebia nuo stalelio gulintį pistoletą, prišoka prie lango ir ima šaudyti į mašinas apačioje. Pasigirsta dar daugiau apsaugos sirenų. Pasibaigus šoviniams, piktai išmeta pistoletą pro langą ir užtrenkia jį.
Eina prie durų ir žiūri pro akutę – koridoriuje prirakintas stovi dviratis. Gūžteli pečiais ir patenkintas nusišypso.
Pakelia nuo žemės gitarą ir vėl krenta į lovą. Brazdindamas stygas, užmiega.
Staiga jo buto duris išlaužia KETURI SKINAI policininkų uniformomis. Bet greitai jų veiduose atsiranda saldžios šypsenos, jie pastato į kampą beisbolo lazdas, išsitraukia bloknotus su rašikliais ir artėja, artėja...