Pabudo žiogai ankstų rytą
Ir klykti choru pradėjo.
Kas garsiau kas tyliau -
Dėjo, kiek smuikas turėjo.
Stirnų šeimyna per mišką,
Neskaičiuodama čėso,
Šaltinio vandens atsigerti
Risnojo - kol dar neatvėso.
Varnio vaikėzai jau loja,
Kramto viens kito galvas,
Lizdas tik žiūri ir šypso -
Keliasi, stojasi parkas.
- - -
Va, prigimdei jų be saiko,
Motin, kaip dabar išmaitinsi?
Skruzdelių miestą šį sulakstysi?
Ramybės tikrai neturėsi, matysi.
Vėjau, mano sūnau, juk žinau,
Būtent dėl to juos ir gimdžiau.
Jūs užaugat ir bėgat po svietą
Ir rato šio jau nesustabdysi.
Nebent jūsų kasmet prisigimdysi...