Slaptingai

Jis negimė,
jis buvo numegztas
vieną lietingų vasaros dienų.
Platus, tarsi pasaulio rūbas,
su daug sagučių tarp naktų.

Atsilapojęs tarsi beržas,
sulos lašėjimu greitu,
jis nužingsniavo
ir net aidas,
nedrįsdavo jo šaukt vardu.

Todėl, neklausk,
kam taip nutiko,
juk sleksčiai lieka tarpdury,
o tarpu pirštų -
trys aguonos,
lyg Dievo anglys
jo širdy.