Dvi dukros

Turėjo motina dvi dukras. Viena labai buvo panaši į savo mamą, kita, atvirkščiai, ne. Vieną, aišku tą į save panašią, labai mylėjo, ji lyg jos idealas, kuris įgyvendins jos pačios neįgyvendintas svajones. Mama būdama maža visada svajojo turėti labai labai gerą profesiją, daug pinigų, tai yra kas mėnesį po 4000 litų, gerą vyrą ir du vaikus.
Nei viena svajonė neišsipildė.
Todėl visas viltis sudėjo į savo vieną dukrą, kuri nustūmusi savo, būtent savo, svajones saviems vaikams, daug ir atkakliai dirbo, kad patenkinti mamą. Kita, atvirkščiai. Dukra turėjo savus norus, tikslus, idėjas. Bandydama išvengti mamos tikslų, kurie įsikūnydami mintyse sklisdavo iš mamos lūpų ir bandydavo apsigyventi dukroje. Kaip infekcija žudydavo dukros asmenybę. Būtų išžudžiusi, bet padėjo vaistai - maištavimas. Kaip mažas, susirietęs, varganas gyvunėlis dukros asmeniškumas spardėsi ir rėkė. Ji gyventi norėjo. Ji savus tikslus turėjo, kurių nenorėjo perleisti saviems vaikams, nes ji žinojo, jos vaikai irgi atsineš savas gyvenimo prasmes ir norus.
Dukra norėjo turėti mylimą žmogų šalia, būti mylinti ir mylima, norėjo gražaus namo, norėjo būti ne vien profesija gyva su numirusia dvasia, norėjo gyventi, o ne dirbti, norėjo būti financiškai nepriklausoma, turėti keturis nuostabius vaikus. Bet mama jos nepalaikė ir nesuprato.
Abi užaugo, bet buvo labai dar jaunos.
Viena buvo tikra mamos kopija, tik su savo mielosios mamos įgyvendintom svajonėm. Ne, ji buvo ne tik mama, ji buvo patobulinta mamos kopija.
Kita buvo mylinti ir mylima žmona. Nuostabus vyras, keturi vaikučiai su savo norais. Turėjo namą Ispanijoj šalia jūros, su vyru buvo milijonieriai. Bet mama visada labiau mylėjo savo kopiją, kitos ji nevertino ir nesuprato, net nematė ko ji pasiekė.
Mama taip norėjo turėti gerą profesiją ir 4000 litų kas mėnesį, gerą vyrą ir du vaikus. Ir nei viena jos svajonė neišsipildė.