Kalba į sielą...

Ir tu kaip aš-
beieškantis tiesos ir nuogas smėly
laimę laistai-
atsimeni kaip būdavo pradžioj..

Ir tu kitoks-
negu Adomas
išpilstęs neapykantą į taures,
draugams davei-
išmokite mylėti

rytojuj tilps ir vakar...

Ir tu spalvotas
bespalvėj erdvėje
tarsi nežinomybė-
suderintas nederamasis sumos likutis-
buvau ir aš...
mėnuo prigeso...

Ir tu tiki
į Dievą,
kasryt dėkodamas jam už kiekvieną
kompleksą-
lai močia nekalta numiršta...

Ir tu akim
bandai išgirsti tiesą
medžiuos parsidavėliuos-
belapiuos...
lai šnara į valias

Ir tu kasryt,
kasnakt
kitoks negu mano pasaulis-
dūžti
ateik išeinant...

Ir tu,
apšaukęs bedale mane
prikėlei mirti-
lai skrenda paukščiai
žiemos nesulaukę