Esu piemuo nuo rimtųjų,
Ne balbiesas koksai,
Darbu matęs sočiai -
Varškę kramtau, ne žiaumoju.
Zdaravas avis ir kitokias
Per kuprą be vargo kilnoju.
Šienapjūtėj kaip biesas,
Prie vagų - bulių atstoju.
Gal ir atrodau kaip kandis,
Bet dainuškom karts užraudoju.
Būna - spaudon užmetu akį,
Kelias knygas klėty daboju.
**
Mergų niekada monei netrūko,
Nuo mažens jų pamatą uostau.
Žinau kur pasiutusios veisias,
Yra ir tokių, kur tik glostau.
- - -
Bet vieną tokį kartą nelemtą
Mane Dievas išdaiga apspjovė -
Užsispyriau į trobą bobą parvesti
Ir... nelaboji viską sugriovė.
Supratau:
Avių nei kitokių tikrai nekilnoju,
Net kuiną lysvėj sunkiai atstoju,
Apie knygas iš vis... it runkelis loju.
Žodžiu, balbiesas - be rankų be kojų.