Madame Tussaud muziejuj
visos vietos užimtos. o šitaip
norėjau, taip troškau tave ten
pakviest, pažiūrėti kartu į žymių
žmonių veidus, istorijos vingiais
keliauti vaškinėj šviesoj. nors
kartą akių nenuleidžiant spoksoti
į tavo
figūrą.
labai natūralus noras. Gerai čia: visas maskaradas, vaškinės figūros, istorijos vingiai ir tt. užliūliuoja ir bach - 3 paskutiniai žodžiai sustato viską į vietas:)
O ką, jei toji herojaus 'Ji' - vaškinė? Figūra, į kurią jis svajoja nenuleisdamas akių paspoksot, kiek nori, kaip koks Kazanova į savo sukonstruotą lėlę.... :))))))
Kai taip prieinu prie eiliaus - jis tarsi šedevras man pradeda rodytis, tuštuliuk :))))))
"Užsidėjęs akinius, senis sargas muziejaus rusy skaito pasaką apie auksinį paukštį kylantį naktimis iš lobio užkasto pamirštuos kapuos. Knyga ir pypkė iškrenta jam iš rankų, ir paukštis, įskridęs į jo sapną, leidžiasi žemyn ir skambėdamas kaip arfa pabyra po rūsį aukso pinigais. Oranžinės gaisro rankos, išnėrusios iš palovio, užima seniui burną, jis mėgina pakilti ir krinta nesurikęs. Lengvai kildamos aukštyn, jos minkštais smūgiais pramuša lubas ir pianisto pirštų greitumu perbėga per pirmojo aukšto salę. Vaškinių figūrų veidai ima tekėti žemyn, ir garsus poetas, kuris gyvas būdamas negalėjo pakęsti moterų artumo, mato, kaip tirpstančiu biustu karaliaus meilužė, lūždama per liemenį, vis didėjančiu greičiu linksta į jį. Surikęs pomirtiniu balsu, su siaubo išraiška veide jis krenta jai į glėbį ir išplaukę iš degančių rūbų, jiedu tingiai susilieja ištirpusio vaško klane"