žiogų užkalbėjimai

Pasislėpti sunkiau ir sunkiau-
mano medžio
namelio
(o, rodos, aukštai pastatyto)
sijos
prisigeria
to keistojo kvapo-
tau slapčia
prisiklausius
žiogų užkalbėjimo-
akimirka-
ir dingsta
tylėjimo užgaidos-
sušukęs-
"kiekvienam debesiui po spalvotą virvelę! ",
vieną įbruki
į žodžiams
pravertas mano rankas,
ir mes
vejamės
  dūžtantį stiklą
  ir vejamės garsą-
    jei nebūtum tada
    tų spalvotų virvelių
      įpynęs per jėgą,
      vakarais tau pasekčiau
        pasaką
        apie mano
          medžio namelio
          kvapus.