po tylos

tavo rankos nerangios rymo
tarp dienos vakarykštės
likučių ir sapno išmyluoto
gaivalų kaip pasiklydęs
atminties priplaktas gūsis
prie kojų snūduriuoja ilgesys
nuo kvepiančių sandalmedžiu
ir lietumi maldų kartoka
akių dugne tarsi  sode
sulaukėjusiam iš prieblandos
jau skverbias drumzlina šviesa