sapnas išgręžtas,
susuktas į nemigą.
pirštų galuose
ant nakties lentų
sugirgždantis
kas rytą...
išskėstomis
rankomis
pasitinku
slystantį per kryžkaulį
prakaito lašą –
taip kryžkelėj
sūnų palaidūną
suklupusį pasitinka.
įkaitęs akmuo
prie atdaro lango
neatvėstantis –
draskantis savo
skeveldromis
atplyšusiomis.
sapnas
tįsta
it nerimas.
augantis
kaip bambukų giraitė.
ir vėl į bambą
sugrįžtantis.