Nuskinti rožę

Pasaulio pakrašty pražydo
                                rožė...
Žiedlapiais juodais...

Ir saulę uždengė nakties tamsybė,
Atskrido angelas sparnais tamsiais...
Ir žvaigždės ėmė kristi iš aukštybės...

Ir apgobė skausmingą žemę
ta ašarų ir liūdesio auksinė skraistė,
Atsėlino nenaudėlė mirtis,
Tarytum juodvarnis suklykus
                      ėmė teisti...

Juodus sparnus išskleidęs angelas
Padangėn niršdamas pakilo,
Ir krito iš viršaus kruša...
Ugnis, siera ir ašarom dangus prabilo...

Ir klykė mirštantis ugny pasaulis,

O angelas nuskynė rožę ir pakilo,
Tarytum juodas sapnas
Ateinantis dėl nevilties ir baimės...