Vėl veržtis į save
save mylėti
save guosti
sau atleisti
Pajusti darganą
iš mylimų akių
Varpeliais skambinti
ir kelt numirusius
aš negaliu
Aš vasaros vėsios saulėlydis
Aš negaliu
Sulaukt aušros
žiūrėt
kaip dalgis mylintis
ankstyvą rytą
rasotą žolę vėl
prie žemės
glaus