Paukščių nutupėtos

Paukščių nutupėtos tavo akys
Prisiliesti prie jų negali
Net lipniais pirštų galiukais
(be ašarų)

Žiemkenčių linijom išvagotos tavo lūpos
Tvirtai sučiauptos – tylai
Beprasmiškai raudonos
(be šypsenos)

Sudiržusios nuo amžinybės tavo rankos
Negrabiai liečiančios kampuotus daiktus
Ant mano veido
(be švelnumo)

Kodėl Dievai nesijuokia?