Kraujas lašantis iš venos. Tai ir yra gyvenimas. Iki paskutinio lašo. Juokinga. Kokio velnio žmogus bijo mirties? Sukrušti egoistai... Negalit paleisti to, kas skirta ne vien jums ir ne jūsų. Keista kai dar vienas lašas palieka tavo kūną - tuomet jauti nepaliaujamą malonumą gyventi. Geisti ir būti geidžiamu. Kad nejaustum pabaigos. Kad to nejaustum, turi neužmiršti pradžios. Ji juk buvo. Bet, rodos, kiekvienas laukiam būsimo. Error. Užmirši savo šaknis - užmiršti save. Užmirši save - ... “Prašom, pasiimkit savo Mirtį“. Galėtų vietoj gimimo liudijimų iškart įteikti nekrologą. Ateinam čia ir randam mirtį. Ir kelis kraujo lašus iš venos - Gyvenimą. Ne, vis dėlto geriau būti sukruštais egoistais (Kraštutiniai žodžiai. Ko gero, nemigos įtaka) ir dievinti gyvenimą. Bet visvien kiekvienas išsižadėsime, stengsimės užmiršti ir išduosime savo kraują dėl pabaigos žavingumo.
O, kad kraujas krešėtų... Bet ne.
Curriculum Vitae - Nekrologe...