***

Virš debesų pakilo mano dabarties šešėlis
Ir užgožė pasaulį savo tamsuma
Lyg purvas smelkiasi į mano menką sielą
Nepakeliamas skausmas, liūdesys, kančia.

Nurimk ir tu, keleivi senojo pasaulio,
Nuleisk rankas, kaip tūkstančiai tai darė prieš tave,
Neverta jau daugiau kovot už savo amžinąją tiesą,
Dabar tamsa vienintelė pasaulyje tiesa.