Atsiminimai

1.


Tėvas sakė: "Ką tu ten darai?!"
Parėjau į kambarį, nes šaukė, liepė.
Metų 7- 8.
Klausiu, bijau, klausiu savęs: "Ką vėl pridariau"?
Tėvas net paraudęs: "Mačiau" .
"Ką jis matė, kas netikę, kuo nusikaltau ir vėl."



“““


Buvau mažas, bent jau nesuaugęs, bent jau ne jaunas ir dar ne paauglys, tiesiog vaikeliukas. Išėjau į kiemą, tais laikais į mokyklą dideliam šalčiui esant nebūtina, neprivaloma, būdavo eit.
Visą laiką, kai temperatūra oro būdavo žemiau -20 laipsnių C, į mokyklą eiti nereikėdavo. Laukdavom išsižioję, klausydavom Radijo, gaudydavom prognozes, gal šiandien nereiks eiti.
  Hey, pagaliau, ir nereikia. Bėgdavom į kiemą: aš, Kugelis, Vygelis, Kugelio du broliai ir pora mergų. Jei budavo šalčiau nei -25C, tai ir brolis (mano) bėgdavo.
  Nesupratau, o ir nesuprantu savo brolio. Dabar. O ir tada, bet myliu ir mylėjau. Gal ir toliau mylėsiu. Be abejo.
  Eidavom į lauką žaisti sniege. Galėdavom sušalt iki šiknos šaknų, galėdavo ir kiti sušalt- niekas nesušalo.
  Dideli bernai ir mergos žaidė savo žaidimus, aš turėjau paltuką, kurį dabar Nykštuku, vadinu. Toks pilkas, asiliškas paltukas su nykštuko kapišonu iš veltinio. Ir dar tie kūrviški, žydri, akinių rėmai; nejaučiau jokio malonumo būt ačkariku ir dar su Nykštuko paltuku.
  Mane taip aprengė, mane taip papuošė, dabar nesileisčiau, neturėjau pasirinkimo teisės, buvau per mažas ir neturtingas, o ir šeima buvo mano neturtinga.
  Jei tuo metu, tame amžiuje bijodavau, vėliau pradėjau nekęst, dabar jau pradedu suprast.
  Tenorėjau, kaip dabar atsimenu tik ledu apsitraukusį, gan didoką pagalį, įsivaizduot, o ir įsivaizdavau didelia ledų porcija (ledų labai retai gaudavom, sakė anginai kenkia, o ir gerklei, o ir šiaip...)
  Negalvojau, o ir tėvas nežinojo, ar tas pagalys "šūdinas, šunų apmyžtas", o vis dar galvoju, gal ir ne.
  Pizdy gavau.


“““


Norėjau rūkyt nuo pat savo gimimo, gal.
  Kai buvau šešerių, broliukas, nekenčiamas, parnešė dvi cigaretes ir rūkėm, ne kambary, balkone, bo chytri buvom, kad dūmų nesuuostų.
  Apsisuko man galva, o ir protas, baimės pilni triūsikai, ne dėl tėvų, o kad mirti turėsiu.
  Tėvas visą laik sakė: "Rūkysi- numirsi, rūkysi- nebeaugsi. "
  Poto rūkymo, pirmojo, ilgai laikiau, gal keturias dienas, gulėdamas lovoj, kur su tėvu miegodavau tuo metu, sakau:
  "tete, as numirsiu"?;
  ir papasakojau, berūkęs esu.
  Tarės Tetis ir Mama kas vyksta, kaip nubaust ir kaip paguost mane.

  Reguliarei rūkau nuo septynerių metų amžiaus (metras aštuoniasdešimt du, gyvas) .
  Melavo, brangieji šikniai.


“““


Šiąnakt aš moterį turėjau
Ar ji mane.
Susprogo dangus orgazmu ir nuostabiom žvaigždėm
Galvojau krentu- keliuos aš
Angelai dainavo
Aš su jais aš pats kaip angelas- ir demonas aš,
Nesupratau.
Kaip rožės pumpuras, kad skleidžias
Kaip žvaigždės sublizga ir dingsta, ryte
Kaip laisvė išlaižytų lėkščių
kaip laisvė nepatiekto patiekalo
kaip laisvė persiėdimo
Buvo malonu ir baisu ir gera ir gėda
Ir nesupratimas- supratimas,
Ir visa kas gera- bloga- blogagera
Susilietų į mane, kad,
Jaučiaus kaip gyvulys- piemuo.

Vyresnė moteris miegojo su manim,
O aš- su ja.

Jaučiau pasididžiavimą- ir nepasitikėjimą jaučiau.

Lig pat dabar, nesuprantu, o ir gerai.

Šiandiena moteris miegojo su manim, ar aš su ja?

Jos nemylėjo.

Ėjau naktį namo, išgėręs vyno aš raudono
Per daug, kaip amžiuje tokiam.
Jaučiaus aš rojuj, jaučiaus išdykęs- rimtas toks,
Galėsiu pasigirt draugam,
Aš pagalvojau,
Tik pamiršau- apie ką.

Šiąnąkt mylėjau moterį, pirmą...
O gal ne paskutinę?

To savęs nedrįsau paklaust.



Praėjus dvidešimt metų,
Praėjus tiek daug pasikeitimų
Pasaulyje mumyse many,
Esu laimingas.

Kad moteris įžvelgė many vyrą.
Esu laimingas ir džiaugsmingas, kad aš joj moterį mačiau.



“““



Ir nebevalgau, o ir nebegriaužiu, o ir nebečiulpiu, to " šūdino pagalio" .
Ir myliu savo tėvą ir myli jis mane.

Jis senstelėjo,
O aš į finišą rengiu save taip pat.


"Tęsinys bus"