Nakties kavinė (savo vyrui Matukui)

Nakties kavinėj dienos praeiviai miega,
Tarp pavasario saldžiausių putų įsikuitę.
Ir dar be to - sapnuoja šokolado karalienę,
Kuri neoniniais rytais įsimylėjėlių tylėjime paskęsta.

Nakties kavinėj vaikų paveiklėliai sienas puošia,
Iš ten alsuoja širdį šildę laisvės vėjai...
Ir dar be to - spalvų gėlėm atsiveria svajonių erdvės.
Jos bučinius pateisina  kaip žvaigždžių lietų.

Nakties kavinėj įsimylėjau tavo trūkumus ir bruožus,
O, Viešpatie, iš kurgi atkeliauja tie nuolankūs žodžiai?..
Ir dar be to - praeivių akys gintariniu liūdesiu švytėjo,
Nes minčių pūkinis laivas PER-NE-LYG maloniai supa.

Ir štai angelo lūpom žvilgsnį suvilgei:
Aš regiu tik medum kvepiančias, neišnardytas jūras...
O jei atsimerkčiau ir neberasčiau šios drąsios svajonės,
Žinok, Prince, aš amžinai tavęs laukčiau: Kavinėj. Naktis.


2004-04-12 ilgesio okupuota širdis