Josios plaukai
Kvepėjo vėju
Ir žodis buvo jos
Kitoks
O žvilgsnis
Melsvas jis regėjo
Gyvenimą
Kurio ji neturėjo.
Kai lėkdavo ji
Pieva
Ir lietūs plaudavo
Jos veidą
Akimirką išvyst galėjai
Tobulumą jame.
Bet kartą
Žvaigždėtos nakties
Palytėta
Savo veido tyloj
Neišvydo.
Lietūs krito krauju
Pieva juodumu nusidažė
Ir veidas
Tobulumo netekęs
Išnyko tamsioj
Naktyje...